2014 m. kovo 21 d., penktadienis

Didžioji mažoji Europa ir kita džiunglių realybės pusė

Nežinau, kokia turėtų būti antroji serija. Įtempto siužeto, kad prikaustytų skaitytojo dėmesį?.. Persmelkta nostalgijos, jog niekas nedrįstų abejoti mano poetiškąja puse? Kai pradedi galvoti, ką ir kaip turėtum daryti, visi žodžiai netenka prasmės. Ką reiškia gyventi teisingą gyvenimą? Neįsivaizduoju. Keltis septintą valandą ryto, eiti į darbą, atskaičiuoti aštuonis valandinės laikrodžio rodyklės pasistūmėjimus, grįžti namo ir pamedituoti prie televizoriaus, kur be paliovos skelbiama mažų atlyginimų ir karinės situacijos Ukrainoje mantra? O gal... gal į viską nusispjauti, susikrauti apdulkėjusią kuprinę ir iškeliauti į niekur, kad už paskutinius 30 pesų nusipirktum puodelį kavos, o visi kelyje sutikti žmonės tau kartotų, kaip suknisai savo jaunas dienas?..

Taip, toks yra šis miestas: įvairialypis, chaotiškas, turintis daugybę spalvų bei veidų. Tose pačiose centrinėse gatvėse gali išvysti tiek kostiumuotų biznismenų, tiek daugybę backpakerių su už save didesnėmis kuprinėmis ant pečių. Pridėkite dar penkis žmones, vienu metu šaukiančius cambio, cambio, cambio! (dėl didžiulės infliacijos ir dėl to, kad vienam žmogui leidžiama įsigyti tik tam tikrą kiekį dolerių, priklausomai nuo jo atlyginimo, dauguma užsienio valiutą superka apie 30% didesne kaina). O čia pat ir meksikietis, traukiantis graudžias melodijas apie savo išsiilgtąją Meksiką, kai tuo tarpu skubantis biznismenas užkliudo jo aukų dėžutę, ir šis akimirkai nutyla. O paskui... paskui gyvenimas ir vėl teka sava vaga. Štai jums ir ta garsioji sostinė, kuri su daugumos susikurtu Pietų Amerikos stereotipu neturi nieko bendra. 

Miesto centre jautiesi visai kaip Europoje. Neaišku, kas tai galėtų būti: Italija, Ispanija, Prancūzija, o gal... gal kažkas tarp jų. Architektūra - ne ką mažiau įspūdinga, o lygūs šaligatviai primena liūdnai išsikilnojusias ir suskeldėjusias plyteles Lietuvoje. Bet kurioje kavinėje išgirsi žmonių, kalbančių ne viena užsienio kalba, o brangesnė nei Italijoje (~10 lt.) kainuojanti kava privers suprasti, kodėl minimalų atlyginimą (~3000 pesų, ~900 litų) gaunantiems dirbantiesiems tikrai sunku pragyventi. Maistas - taip pat labai brangus. Nežinau, ką galėčiau pateikti palyginimui, bet, sakykime, maždaug 2-3 kartus brangesnis nei Lietuvoje.

Vienas sutiktas argentinietis man pasakė: "Žinau, kad dauguma europiečių galvoja, jog čia laksto indėnai, viskas labai pigu, o nudės tave vidury gatvės už penkis dolerius. Ir tie, kurie atvažiuoja, labai nustemba, jog taip nėra." Žinoma, tokia nuomonė gal kiek ir perspausta, bet... faktas, kad šalies populiaciją sudaro tik ~5% indėniškas šaknis turinčių žmonių, visi kiti - ispanų bei italų palikuonys. O ir nieko pigaus, kaip minėjau, čia nerasite,- reikia turėti omeny,jog Argentina - brangiausia valstybė Pietų Amerikoje, tad, net jei kai kurie visuomenės sluoksniai ir yra priversti dirbti pusvelčiui, išsiblaškiusiam užsieniečiui niekas nieko pigiai neparduos. Ir tie penki doleriai čia niekam neįdomūs, jei žmogus turi pakankamai supratimo nemosikuoti pinigine kas antram praeiviui prieš nosį... Taigi, taip tikrai nėra, ypač kai pamatai, jog La Bocos (vienas iš labiausiai turistų lankomų barrios) Caminito (liet. keliukas; žymiausia jo dalis su daugybe mažų spalvotų namelių) keliu žygiuoja ne ką mažesnė turistų armija nei besibūriuojančioji prie Romos Koliziejaus...

Keista. Kartais čia jaučiuosi kur kas labiau Europoje nei būdama Lietuvoje: miestas didžiulis, žmonės malonesni, daugybė užsienio studentų net iš aukščiausios ekonomikos Europos šalių. Pavyzdžiui, teko susipažinti su viena šveicare, kuri Palermo universitete studijuoja magistrą. Kodėl taip nėra mūsų garsiajam VU - retorinis klausimas, bet kai kalbame apie trečiojo pasaulio šalis, lieka visai nebeaišku, iš kurio galo skaičiuojame... Ar tik neatsidurtume antroje vietoje nuo galo, visai kaip Eurovizijoje? :)

Rytoj vykstame į Rosario (liet. rožinis) miestą, esantį ~300km atstumu nuo Buenos Airių. Kitos naujienos - iš ten....

O iki tol... gyvenkite teisingai. Taip, kaip jaučiate. 

P.S. Viskas, ką čia rašau, tėra subjektyvi nuomonė ir jokiu būdu ne objektyvi informacija. Jei kam nors teko susidaryti kitokį įspūdį - puiku.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą